Dictionary of the Lithuanian Language.
išviliotojas — išviliotojas, a smob. (1) kas viliodamas išgauna, sukčius: Pinigų išviliotojas LL280,287. viliotojas; išviliotojas; paviliotojas; priviliotojas; suviliotojas … Dictionary of the Lithuanian Language
paviliotojas — paviliotojas, a smob. (1) BŽ523, DŽ1 kas pavilioja, apgavikas, sukčius. viliotojas; išviliotojas; paviliotojas; priviliotojas; suviliotojas … Dictionary of the Lithuanian Language
priviliotojas — ( is KI71), a smob. (1) kas patraukia į save, primasina, privilioja. viliotojas; išviliotojas; paviliotojas; priviliotojas; suviliotojas … Dictionary of the Lithuanian Language
viliotojas — ( is K), a smob. (1) Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ; L 1. ŠT339 kas meilinasi, vilioja, suvedžioja: Tas bernelis melagėlis, tas bernelis viliotojas, jis norėjo mane privilioti LTR(Klvr). Vai eisiu į giružę, parinksiu žolelių, išvirsiu, pagirdysiu tą… … Dictionary of the Lithuanian Language
vylėjas — ( is), a smob. (1) NdŽ, vylėjỹs, à (3), vylė̃jas KŽ apgavikas: Vylėjỹs, kurs nuvilia J. Todrin apskųstas it vylėjas, jog, galėdamas parionis pavalioti, nieko nenuveikęs VoL187. Apskundė piršlį kaipo melagį ir vylėjį S.Dauk. ║KŽ suviliotojas,… … Dictionary of the Lithuanian Language
